MG 2000/10

Maistas, kuris mažina cholesterolio perteklių

Cholesterolis - žmogaus organizmo ląstelių sudėtinė dalis, reikalinga antinksčių žievės gyvybiškai svarbių hormonų sintezei, lytinių hormonų, tulžies rūgščių ir kt. gamybai. Veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, odoje iš 7-dehidrocholesterolio susidaro vitaminas D. Cholesterolis būtinas žmogaus organizmui, tačiau bėda, kai dėl neracionalios mitybos žmogui senėjant padidėja jo sintezė organizme ir kyla sveikatos problemų: vystosi širdies ir kraujagyslių bei kitokios ligos. Cholesterolio pertekliui susidaryti daug reikšmės turi genetiniai veiksniai, tačiau ir šiuo atveju gelbsti tinkama mityba.

Tad kokie maisto produktai mažina cholesterolio perteklių organizme?

Avižų atsijos (sėlenos). Jose esantys beta gliukanai mažina bendrą cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje ir mažo tankio lipoproteinuose, kurie neša jį į audinius. Sveikata gerėja panaudojant per dieną apie 13 g avižų atsijų arba 20 g avižinių miltų - su tokiu jų kiekiu gaunamas apie 1 g beta gliukanų, 40 g sausų avižų atsijų arba 60 g avižinių miltų būna apie 3 g beta gliukanų.

Sojų baltymai mažina bendrą cholesterolio kiekį kraujo plazmoje, mažo tankio lipoproteinuose. Jie taip pat mažina triacilglicerolių koncentraciją ir šiek tiek didina cholesterolio koncentraciją didelio tankio lipoproteinuose, kurie išneša cholesterolį iš ląstelių. Cholesterolio perteklius labai sumažėja sunaudojant 25 g sojų baltymų per dieną. Savo veikimu sojų baltymai mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Sojų baltymai teigiamai veikia ir kaulus didindami jų mineralizaciją bei tankumą. Be to, sojų baltymai pasireiškia ir vėžio rizikos mažinimu, tačiau dėl būdingo hormoninio poveikio ilgesnis naudojimas moterims gali būti ribojamas, nors tuo klausimu dar diskutuojama.

Sėmenys mažina ne tik bendro ir mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją, bet ir trombocitų sulipimą.

Skaidulinės maisto medžiagos. Jų daugiausia daržovėse, vaisiuose, javainiuose. Iš jų veiksmingiausiai cholesterolį mažina javainiai, ypač tirpiosios maistinės skaidulos. Mat jos suriša tulžies rūgštis ir padeda jas šalinti su ekskrementais. Dėl to suaktyvinama kepenyse tulžies rūgščių sintezė oksiduojantis cholesteroliui. Cholesterolis šalinamas iš organizmo su tulžimi. Be to, maistinės skaidulos sumažina angliavandenių rezorbciją ir insulino sekreciją, o tai savo ruožtu slopina cholesterolio sintezės procesus ir mažina riebalų rezorbciją.

Ruginė duona irgi pasižymi savybe mažinti cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Apie 10 proc. rupios ruginės duonos sudaro sėlenos, kur esama arabinoksilano, celiuliozės, beta gliukanų. Suomijos mokslininkai nustatė, kad 200 g ruginės duonos per dieną mažina bendrą cholesterolio kiekį ir mažo tankio lipoproteinuose esantį cholesterolį tais atvejais, kai padidėjusi jo koncentracija.

Graikiniai riešutai. Žinoma, kad riešutai mažina širdies ligų riziką. Riešutuose yra santykinai daug polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų rūgščių. Riešutai mažina cholesterolio koncentraciją mažo tankio lipoproteinuose. Pakeitus dalį žmogui reikalingų riebalų riešutais - apie 12,5 proc. eikvojamos energijos, cholesterolio koncentracija mažo tankio lipoproteinuose sumažėja apie 5 procentus. Geriausiu veikimu pasižymi graikiniai riešutai, kurių sudėtyje vyrauja mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys ir mažai yra sočiųjų riebalų rūgščių. Maistinės skaidulos juose sudaro 5,2-14,3 g šimte gramų valgomosios riešutų dalies. Labai daug tyrinėtojų patvirtino, kad graikiniai riešutai, darydami įtaką cholesterolio koncentracijai, turi reikšmės širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai. Panašių, tik silpnesnių, savybių turi ir kitų rūšių riešutai.

Cholesterolio pertekliui organizme sumažinti būtina riboti bendro riebalų kiekio, cholesterolio ir sočiųjų riebalų rūgščių sunaudojimą iki normos minimumo (MG, 1997, Nr.11-12 arba knyg. “Suaugusių žmonių energijos apykaita ir fiziologiniai maisto medžiagų poreikiai (mitybos normos)”, 1999 m.). Sočiųjų riebalų rūgščių, ypač miristo rūgšties, perteklius labai skatina cholesterolio sintezę organizme. Sveikatos tikslais aliejai, kuriuose gausu sočiųjų riebalų rūgščių, ypač miristo (palmių aliejus), kai kuriose šalyse draudžiami vartoti konditerijos gaminiams.

Sumažinus riebalų suvartojimą pagerėja angliavandenių rezorbcija, todėl vengtina ir jų pertekliaus. Be to, reikia vengti antsvorio, valgyti kuo įvairesnį maistą, nemažinti vandens vartojimo normų ir fizinio aktyvumo.

Kitas dalykas, kad, be cholesterolio pertekliaus, yra ir kitų veiksnių, skatinančių aterosklerozę. Homocisteino perteklius, kuris susidaro baltymų apykaitos metu, tarp kitų priežasčių dėl per didelio gyvulinės kilmės baltymų ir per mažo folatų, vitaminų B6 ir B12 vartojimo irgi skatina arterijų sienelių pažeidimus bei aterosklerozės vystymąsi. Be to, cholesterolio sumažinimas, kaip dabar aiškėja, ypač ryškus vaistų dėka, susijęs su depresijos atsiradimu ir jos pasekmėmis. Taigi visada įvairios sąlygos daugiau ar mažiau veiks apykaitos procesus.

Prof. Domicėlė Mikalauskaitė