MG 2001/7-8

Mokslo ir technikos naujienos

Daigų glostymo robotas

Didžiosios Britanijos tyrinėtojai sukūrė robotizuotą sistemą daigams šiltnamiuose glostyti. Ištirta, kad daigo stiebelio apačioje kartkartėmis sudarant įtampas, jis auga storesnis, tvirtesnis ir jį persodinus padidėja jo išlikimo tikimybė (mat šiltnamiuose, kur nėra vėjo, daigai paprastai ištįsta ir sunkiau prigyja).

Įrenginys, pavadintas “Dr. Green”, susideda iš elektroniškai valdomo skersinio su kabančia lanksčių plastmasinių juostelių užuolaida, kuri švelniai slysta per jaunus daigelius. Pakanka minutės tokio glostymo per dieną, kad sodinukai užaugtų 30-50 proc. žemesni ir atitinkamai storesni. Persodinti į laukus, jie nebebijo net ir stiprių vėjo gūsių. Mokslininkai teigia, kad žemės ūkio pramonei jų sukurta sistema duos didžiulę naudą.

Kompiuterio detalės iš žalumynų

Ateinančios kartos kompiuteriams gali būti panaudotos dalys, kurių jau dabar veikiančių pilna jūsų sodo pievelėje. Tai chlorofilo molekulės - žaliasis augalų pigmentas, kuris, veikiamas saulės šviesos, išskiria teigiamą ir neigiamą elektros krūvį. Gautoji įtampa tiekia energiją fotosintezės reakcijai.

Biofizikui Iliasui Grinbomui iš Tenesio šios molekulės panašios į miniatiūrinius diodus, galinčius nukreipti elektros krūvį viena kryptimi. O to ir reikia kompiuteriniam skaičiavimui. Krūvį skiriančios molekulės yra tik šimtamilijardinės centimetro dalies skersmens, todėl iš jų sudarytos mikroschemos būtų šimtą kartų mažesnės už dabartines, gaminamas iš silicio kristalų. Grinbomas su savo kolegomis jau išskyrė pavienes molekules ir išmatavo jų kuriamą elektrinį potencialą, kuris prilygo maždaug vienam voltui.

“Tikimės, kad ateityje mums pavyks iš šių augalinių diodų sukonstruoti kompiuterinio skaičiavimo grandines”, - sako jis. Manoma, kad pirmosios “žaliosios” mikroschemos gali atsirasti maždaug po penkerių metų.

Atskleista Nesės paslaptis?

Italų geologas Luidžis Pikardis mano, kad jam pavyko atskleisti Lochneso ežero paslaptį. Savo teoriją jis grindžia tuo, kad šis ežeras yra viršum Didžiosios Gleno slinkties, todėl požeminiai žemės drebėjimai galį sukelti vandenyje nedidelius cunamius. Ramiame ežere staiga pamačius bangas, stebėtojams gali pasirodyti, jog po vandeniu juda kažkoks didžiulis gyvūnas. Iš toli ir pačios bangos gali būti panašios į pabaisos kupras.

Idėja mokslininkui kilo atsitiktinai, renkant informaciją apie senovėje vykusius žemės drebėjimus. Ieškodamas užuominų mitologijoje, jis buvo apstulbintas ryšio tarp vykusių žemės drebėjimų ir pasakojimų apie jūrų pabaisas Viduržemio jūros regione, taip pat Norvegijoje, Islandijoje, Šiaurės Amerikoje, Škotijoje.

Pikardis išnagrinėjo 3000 užregistruotų Nesės pastebėjimo faktų ir atrinko maždaug 250, kurių negalima paaiškinti medžių šakomis vandenyje, mačiusiojo girtumu ar kitais paprastais dalykais. Visi atrinktieji atvejai neprieštaravo teorijai apie smarkiai judinamą vandenį.

Pikardis atkreipė dėmesį, kad pabaisos pastebėjimų labai pagausėjo 1933 m., o 1934-ųjų rugpjūtį toje vietovėje įvyko didelis žemės drebėjimas. Mokslininkas teigia, kad vandenį galėjo judinti žemės drebėjimą pranašaujantis seisminis aktyvumas. Pranešimą apie savo atradimą jis perskaitė Edinburge vykusioje konferencijoje “Žemės sistemos ir procesai”.

Implantuojama dirbtinė širdis

Jau daugiau nei 50 metų mokslininkai, inžinieriai ir medikai stengiasi sukurti dirbtinę širdį, kuri nebūtų per didelė ir tilptų organizme vietoj blogai funkcionuojančios tikrosios širdies. Dabar baigiama priartėti prie šio tikslo, kuris suteiks naują viltį tūkstančiams pacientų, laukiančių širdies persodinimo.

JAV sukurta dirbtinė širdis “AbioCor” ne didesnė už greipfrutą ir yra visa implantuojama į organizmą kartu su ličio jonų baterija, kurios energija papildoma neprijungus laidų, per induktyviąją sistemą. Kartu implantuotas mikroprocesorius pagal poreikius valdo kraujo pumpavimo greitį. Kadangi pro odą nieko nėra išvesta į išorę, labai sumažėja infekcijos rizika, anksčiau buvusi viena didžiausių dirbtinės širdies problemų.

Šią vasarą naujoji širdis bus implantuota penkiems ligoniams, kurių prognozuojama gyvenimo trukmė ne ilgesnė kaip 30 dienų ir kuriems negalima persodinti natūralios širdies.

Iš pradžių naujosios širdies kaina sieks apie 75 tūkst. dolerių neskaitant operacijos, kuri kainuos maždaug tiek pat, kiek natūralios širdies persodinimas. Tačiau, lyginant su persodinta natūralia širdimi, dirbtinė turi vieną didelį privalumą: ligoniui nebereikės visą likusį gyvenimą gerti imuninę sistemą slopinančių vaistų.

Parengė Romualdas Grigaliūnas