MG 2001/10

Žodis “Mokslo ir gyvenimo” skaitytojams

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui 2001 m. liepos 24 d. skiriamuosius raštus įteikė Japonijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Shohei Naito. Nuotraukoje - po skiriamųjų raštų įteikimo ceremonijos. Iš dešinės: ponia Yoko Naito, Prezidentas Valdas Adamkus, ambasadorius Shohei Naito, Japonijos laikinasis reikalų patikėtinis Toyoshi Matsuyama ir Japonijos ambasados Danijoje trečioji sekretorė Tomoko Matsumoto


Shohei Naito, Japonijos ambasadorius

2001 m. spalio 10 dieną švenčiamos dešimtosios naujų diplomatinių santykių tarp Japonijos ir Lietuvos užmezgimo metinės.

Devyniasdešimtųjų pradžioje Baltijos šalims pradėjus reikšti nepriklausomybės siekius, japonai su didžiuliu susidomėjimu per savo žiniasklaidą sekė tolesnių įvykių eigą. 1991 m. rugsėjį Lietuva atgavo nepriklausomybę, kurią Japonija pripažino spalio 6 d., o spalio 10 d. užmezgė naujus diplomatinius santykius su Lietuva.

Japonijos ir Lietuvos santykių istorija prasidėjo 1922 m., kai Japonija pripažino Lietuvą. Nuo 1939 m. sausio iki 1940 m. rugpjūčio mėn. Kaune veikė Japonijos konsulatas. Japonijoje gerai žinomas tuometinis konsulato vicekonsulas Chiune (Senpo) Sugihara, kuris išgelbėjo daugelio žydų tautybės žmonių gyvybes, išduodamas jiems tranzitines vizas į Japoniją.

Per pastaruosius dešimt metų Lietuvos ir Japonijos santykiai plėtėsi ir tvirtėjo. Japonijos vyriausybė visokeriopai rėmė Lietuvos žengimo į demokratiją ir perėjimo prie rinkos ekonomikos siekius. Japonija taip pat palaiko Lietuvos diplomatinę politiką, kurios galutinis tikslas yra narystė Europos Sąjungoje ir NATO. Per šiuos dešimt metų Lietuvos visuomenė labai sparčiai vystėsi, ir mus džiugina žinia, kad ES jau pradėjo derybas dėl šalies įstojimo į šią organizaciją. Japonija tikisi, kad artimiausiu metu Lietuva bus į ją priimta, o Japonija toliau stiprins ryšius su ES ir Lietuva kaip jos sudėtine dalimi.

Buvęs Seimo Pirmininkas V.Landsbergis, kadenciją baigęs Prezidentas, o šiuo metu Premjeras A.Brazauskas, bei buvęs užsienio reikalų ministras A.Saudargas – visi lankėsi Japonijoje, o J.E. Prezidento V.Adamkaus vizitas į mūsų šalį buvo surengtas šių metų balandžio 9-13 dienomis. Aš asmeniškai, kaip Protokolo tarnybos vadovas, turėjau garbės sutikti Jo Ekscelenciją Japonijoje. Vizito metu į griežtą Prezidento dienotvarkę buvo įtrauktas susitikimas su tuometiniu Premjeru Y.Mori bei Jų Didenybių Imperatoriaus ir Imperatorienės surengti valstybiniai pietūs. Nors tai buvo neilgas vizitas, aš viliuosi, jog Prezidentas V.Adamkus spėjo šiek tiek susipažinti su Japonijos kultūra ir tradicijomis.

Prezidento V.Adamkaus vizitą Japonijoje praturtino lietuviški kultūros renginiai, tarp kurių reikia paminėti pianisto P.Geniušo rečitalį bei Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklį “Romeo ir Džiuljeta”, kurie taip patiko plačiajai publikai, jog nuo to laiko susidomėjimas Lietuva mūsų šalyje dar labiau išaugo.

2001 m. spalio 2 dieną minint 100-ąsias Chiune (Senpo) Sugiharos gimimo metines ir 10-ąsias naujų diplomatinių ryšių užmezgimo metines Vilniuje, dešiniajame Neries krante, priešais Prezidentūrą, ir daugelyje kitų Lietuvos vietų buvo pasodinta 250 vyšnių (sakura) medelių. Š. m. lapkričio 17-18 dienomis Japonijos ambasada Lietuvoje planuoja surengti nacionalinio japonų teatro kabuki paskaitą ir mini spektaklį. Aš tikiuosi, jog Lietuvos žiūrovas turės progą priartėti prie kabuki teatro esmės ir patirs didelį malonumą. Jau šiais metais Japonija ketina padovanoti japonų kalbos mokymo įrangą Vytauto Didžiojo universitetui, praėjusiais metais tokią dovaną gavo Vilniaus universiteto Orientalistikos centras. Mes viliamės, jog ši pagalba padės Lietuvos studentams mokytis japonų kalbos ir kad jie ateityje prisidės grindžiant tiltus tarp mūsų šalių.

Neseniai buvau informuotas apie Lietuvos Vyriausybės sprendimą netrukus pasiųsti pirmąjį savo ambasadorių dirbti Tokijyje, kas, be jokios abejonės, pakels mūsų bendradarbiavimą į dar aukštesnį lygį.

Kaip Japonijos ambasadorius Lietuvai aš pirmąkart lankiausi jūsų šalyje šių metų liepą ir iš karto pamilau šią šalį. Turiu prisipažinti, kad mane tiesiog sužavėjo Vilniaus senamiestis ir sutiktų žmonių širdingumas. Įspūdingi kultūros lobiai, sukurti ir puoselėti sunkiais šaliai laikais, pakerėjo mane.

Nors aš reziduoju Danijoje, norėčiau ateityje kiek galima dažniau lankytis Lietuvoje ir prisidėti prie tolesnio mūsų šalių draugiškų ryšių stiprinimo.