MG 2002/3
Energetika ir aplinka
Prof. JUOZAS BURNEIKIS
Lietuvos MA narys korespondentas
Aplinkos įtaka Lietuvos energetikos politikai
Aplinkosaugos rezultatai yra fundamentaliai svarbūs. Esu įsitikinęs, kad netrukus peržiūrint Lietuvos nacionalinę energetikos strategiją ir perprojektuojant mūsų energetikos politiką į juos būtina atsižvelgti daugiau negu iki šiol. Aplinkosaugos apgalvojimas turėtų būti vienas svarbiausių veiksnių rengiant naują Lietuvos energetikos politiką.
Svarbiausia globalinis šiltėjimas yra labai rimtas ribojimas, į kurį šiuo metu negalima neatsižvelgti. Štai pagal Kioto protokolą Europos šalims, taip pat ir Lietuvai, keliama užduotis sumažinti anglies dioksido (CO2) išmetimus iki 92 proc. nuo 1990 iki 2012 metų. Todėl Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje iškelta užduotis kuo daugiau vietoj mazuto energetikoje naudoti gamtines dujas ir kitą mažiau teršiantį kurą.
Tačiau pastaruoju metu ES įsakmiai reikalaujant priėmus Lietuvos Respublikos Seime nutarimą iki 2005 m. uždaryti Ignalinos AE pirmąjį bloką ir 2004 m. apsispręsti dėl jos antrojo bloko uždarymo, aplinkosaugos situacija iš esmės blogėja. Kadangi šiuo metu pagrindinis energijos gamybos šaltinis Lietuvoje tebėra Ignalinos AE (jos dalis bendrame energijos balanse sudaro apie 35 proc., o elektros energijos balanse net apie 80 proc.), turime aiškiai suprasti, kad nuo Ignalinos AE likimo priklauso ir šalies atmosferos globalinė tarša.
Tarkime, turime du galimus Lietuvos energetikos plėtros scenarijus:
1. Ignalinos AE pirmasis blokas eksploatuojamas iki 2005 m., antrasis - iki 2008-2010 m. (pusė jo veikimo resurso), kaip dabar yra numatoma.
2. Pakeitus reaktorių veikimo kanalus išnaudojamas visas Ignalinos AE projektinis veikimo resursas.
Apskaičiavę kiekvieno scenarijaus didžiausių teršalų išmetimus gautume:
Pagal pirmąjį scenarijų uždarius Ignalinos AE atmosferos teršimas 2015 m. padidėtų du kartus lyginant su 1996 m. ir pasiektų 1990 m. lygį, nors numatoma elektros energijos gamyba sudarys tik apie pusę 1990 m. pagamintos elektros energijos kiekio.
Kyla visai ne retorinis klausimas, kaip Lietuva ateityje įgyvendins visas pasirašytas tarptautines aplinkosaugos konvencijas:
- Tolimosios tarpvalstybinės oro taršos konvenciją (Ženeva, 1979 m.), Lietuva prisijungė prie jos 1994 metais;
- JT bendrąją klimato kaitos konvenciją (Rio de Žaneiras, 1992 m.), Lietuva ratifikavo ją 1995 metais;
- Dėl šiltnamio dujų emisijų sumažinimo, Kioto protokolas (1997 m.).
Sofijos protokolo reikalavimas dėl azoto oksidų išmetimų arba jų tarpvalstybinių srautų sumažinimo kontrolės (1988 m.) Lietuvoje lengvai įvykdomas. Energetikos azoto oksidų išmetimai sudaro tik apie 13 proc. leistinų.
Oslo protokolo dėl sieros dioksido išmetimų reikalavimas, kad nebūtų didesnis kaip 30 proc. 1980 m. arba 1990 m. lygio (217 tūkst. t, iš kurių 110 tūkst. t tenka energetikai), taip pat nekelia jokių problemų pagal antrąjį scenarijų. Tačiau jeigu Ignalinos AE bus uždaryta, sieros dioksido išmetimai jau viršys apribojimus.
Tą patį galima pasakyti ir apie JT bendrosios klimato kaitos konvencijos reikalavimus anglies dioksido išmetimų stabilizavimą 2000 m. išlaikant 1990 m. lygį bei tolesnį jų mažinimą. Tai bus galima įgyvendinti tik veikiant Ignalinos AE. Taigi konvencijos reikalavimas sumažinti anglies dioksido išmetimus iki 2008-2012 m. 8 proc. nuo 1990 m. lygio tiesiogiai priklauso nuo Ignalinos AE likimo. Pirmojo scenarijaus atveju šių reikalavimų įvykdymas jau kelia problemų. Šiuo atveju anglies dioksido išmetimai 2010 m. būtų 1,5 karto didesni negu antrojo scenarijaus atveju ir viršytų 1990 m. lygį 1,3 karto. Priminsime, kad anglies dioksido išmetimai energetikos sektoriuje Lietuvoje sudaro apie 88 proc. visų tokių išmetimų.
Be to, ES narystės siekiančiai Lietuvai taip pat būtina laikytis ES aplinkosaugos politikos nuostatų. Jos suformuluotos direktyvų forma ES Penktojoje aplinkosaugos programoje, priimtoje 1992 metais. Kaip žinia, ES aplinkosaugos direktyvų ir nuostatų dokumentų perkėlimas į Lietuvos aplinkosaugos teisines normas dar atidedamas.
Kaip įgyvendinsime aplinkosaugos užduotis energetikoje?
Tėra du būdai aplinkosaugos užduotims Lietuvos energetikoje įgyvendinti:
1) kuo ilgiau eksploatuoti Ignalinos AE;
2) taupyti energiją ir daugiau naudoti neorganinio kuro.
Vyriausybė turėtų ryžtingai siekti, kad Ignalinos AE (iki šiol joje nebuvo didesnio incidento) būtų kuo ilgiau eksploatuojama. Ignalinos AE pirmąjį bloką, nors ir nepagrįstai (spaudžiant ES), jau įsipareigojome uždaryti iki 2005 metų. Tada bent išsaugokime antrojo bloko saugų eksploatavimą, tarkime, iki 2015 metų. Kitokiu atveju Lietuva neįvykdys aplinkosaugos svarbiausio globalinio reikalavimo mažinti anglies dioksido išmetimus, taip pat vietinio reikalavimo mažinti sieros dioksido išmetimus.
Antrasis būdas energijos taupymas ir platesnis atsinaujinančių energijos šaltinių (AEŠ) naudojimas. Reikia pripažinti, kad energijos taupymas šalyje yra probleminis dėl technologijų atsilikimo ir kapitalo trūkumo. Nerandame būdų greitai sumažinti energijos vartojimo namų ūkyje ir automobilių transporte. Viena galimų priemonių anglies dioksido išmetimų mokesčio įvedimas. Ši priemonė pasirodė labai veiksminga mažinant energijos vartojimą pramonėje, tačiau gyventojai pasirodė nejautrūs tokiam pasikeitimui. Štai esant skirtingai benzino kainai įvairiose vietose benzino vartojimas jose panašus. Gyventojai yra priešiškai nusistatę prieš benzino kainų įstatyminį reguliavimą.
AEŠ platesnis panaudojimas kita galimybė, juolab kad jų dalis kuro energijos balanse 6-7 procentai. Tačiau jų panaudojimas ribojamas mažu praktiniu potencialu ir didele lyginamąja kaina. Saulės, vėjo energijai plačiau panaudoti Lietuvoje trūksta tinkamų sąlygų. Geriausiomis perspektyvomis pasižymi miško ir medžio atliekų, bioenergijos, mažų hidroelektrinių naudojimas šalyje.
Kokio efekto aplinkosaugai galima tikėtis iš energetikos sektoriaus liberalizavimo ir nepriklausomų energijos gamintojų (NEG) skaičiaus didėjimo? Vienas didžiausių susirūpinimų, mano nuomone, yra tas, kad NEG nesirūpina aplinka, kadangi dar nėra anglies dioksido mokesčio. Lietuvoje dar neturime jokio anglies dioksido išmetimus reguliuojančio oficialaus dokumento. Taigi pats tikriausias būdas apsirūpinti pigia energija yra pasitikėti anglimis ar kitų rūšių pigiu kuru ir gyventi su didesniu anglies dioksido išmetimų kiekiu. Jis dar gerokai padidės šalyje uždarius Ignalinos AE.
Gamtinių dujų naudojimo plėtimo vaidmuo Lietuvoje
Plėsti šio kuro naudojimą Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje yra numatyta ir tai yra pažangu. Gamtinės dujos Lietuvoje dabar svarbus kuras ir pirminiame kuro energijos balanse sudaro per 20 procentų. Žinoma, didesnis gamtinių dujų naudojimas mažins atmosferos taršą, nes gamtinės dujos neturi sieros ir išmeta mažiau anglies dioksido nei nafta.
Palanku, kad nėra problemų su infrastruktūra, reikalinga gamtinėms dujoms tiekti, - pagrindinis jų tiekėjas bent kokius artimiausius 10 metų, matyt, bus Rusija, sujungta dujotiekiu su Lietuvos dujų sistema. Tačiau jeigu šalis norės gauti kur kas daugiau dujų (tarkime, iš Norvegijos), prireiks tiesti naujus dujotiekius. Dujotiekis iš Šiaurės jūros verslovių per Lenkiją gali būti nutiestas, tačiau gamtinių dujų kaina gali pasirodyti per didelė ir mes nesutiksime jos mokėti.
Lietuvoje jau nemažai naudojama suskystintų dujų už prieinamą kainą iš Mažeikių Naftos bendrovės. Daug kas mano, kad jų kiekio didinimas taip pat gali būti geras sprendimas.
Žinoma, Lietuvos kuro ir energijos balanse padidintas gamtinių dujų kiekis būtų vienas geriausių sprendimų mažinant atmosferos taršą ir anglies dioksido išmetimus.
Energijos poreikiai Lietuvoje tikrai pradės didėti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia energijos galimybės namų ūkyje yra skurdžios. Daugelis namų neturi centrinio šildymo sistemų, o tai sudaro sąlygas energijos vartojimui augti. Toliau, nors bendras gyventojų skaičius šalyje nedidėja, tačiau gyventojų viename būste mažėjant namų daugės.
Nors miestuose dėl visuomeninio transporto plėtimosi energijos poreikiai nedidės, tačiau kaimo vietovėse vis daugiau žmonių naudosis automobiliais.
Toliau liberalizuojant energijos rinką energijos bendrovės gali mažinti savo domėjimąsi Ignalinos AE eksploatavimo pratęsimu. O tai labai rimtas pavojus, nes Ignalinos AE tikrai yra veiksmingiausias anglies dioksido išmetimų mažinimo būdas, užtikrinantis tvarią energetikos plėtrą šalyje. Taigi branduolinės energijos išsaugojimas tolimai aplinkosaugos perspektyvai Lietuvoje neturi alternatyvos.
Anglies dioksido šalinimo technologijos
Esu įsitikinęs, kad decentralizuotos energijos sistemos ateina ilgam, nes jos gali būti panaudotos drauge su tradicinės energetikos būdais. Tačiau kaip pasiekti, kad jų įrengimas kaštuotų apie 100 dol/KW. Manau, jog pirmiausia svarbiau yra kokios infrastruktūros reikėtų mūsų decentralizuotoms sistemoms.
Tarkime, kuro elementų atveju koks geriausias būtų bazinis kuras? Vieni mano, kad gamtinės dujos, kiti kad nafta. Mat gamtines dujas paversti vandeniliu yra brangu, kadangi aukšta tokio proceso temperatūra. Reikia manyti, kad decentralizuotų sistemų įdiegimo tikras sprendimas priklausys nuo automobilių kuro elementų. Šia prasme bandymus daro didžiausios pasaulio automobilių kompanijos, kaip General motors, Toyota, Honda. Tačiau tam prireiks dar daug laiko.
Kita galimybė anglies dioksido šalinimo ir laikymo technologijos. Paprastai anglies dioksidas šalinamas iš dujų kuro jų gavybos įmonėse ir tada laikomas vandenyno dugne ar po žeme. Tokių pavyzdžių esama Šiaurės jūros verslovėse, taip pat JAV. Neseniai JAV ir Kanada parengė projektą šalinti anglies dioksidui iš gamtinių dujų paverčiant jį nafta, pastarąją perdirbant ir keliant jos kokybę. Tai nauja technologija ir jos ateitis neaiški.
Minėtosios technologijos brangokos, tačiau pigesnės nei, tarkime, fotoelektra ar kai kurios kitos AEŠ rūšys. Literatūroje pateikiama, kad vidutinė anglies dioksido pašalinimo iš gamtinių dujų ir patalpinimo požemyje kaina yra apie 30 proc. visos elektrinės kainos. Ją lyginant su dujų nusierinimo kaina, pastaroji sudaro tik apie 5 proc. bendrų išlaidų. Taigi anglies dioksido pašalinimas iš kuro yra apie 6 kartus brangesnis nei jo nusierinimas.
Dar yra kitokių technologijų, kaip biomasės perdirbimas į metanolį, tačiau problema vėlgi išlaidos. Sistemos, kurios panaudoja šiukšles ir kitas atliekas, nėra brangios, tačiau problematiškas efektyvus šių atliekų surinkimas.
Taigi reikia pripažinti, kad mums belieka pasitikėti tradicinės energetikos ir branduolinės energetikos kombinacija. Lietuvai uždarius Ignalinos AE ateityje gali tekti importuoti švaresnę elektros energiją iš užsienio valstybių, vėlgi reikalaujant ES.