MG 2002/6

Mokslo ir technikos naujienos

GREITA MUZIKA DIDINA AVARIJŲ SKAIČIŲ

Anksčiau buvo padaryta išvada, kad vairuojant automobilį pavojinga klausytis garsios muzikos. Dabar Izraelio mokslininkas Vorenas Brodskis nusprendė ištirti, kokią įtaką vairavimui turi muzikos tempas.

Trys prityrusių vairuotojų grupės buvo tiriamos kompiuteriniu vairavimo simuliatoriumi. Visiems teko ta pati užduotis - “važiuoti” judriomis miesto gatvėmis, tačiau vieni tai atliko be muzikos, kiti klausėsi lėtos, treti - greitos muzikos.

Paaiškėjo, kad saugiausia vairuoti, kai netrukdo jokia muzika. Tie, kurie klausėsi lėtos muzikos, pavojingų klaidų padarė dvigubai, o besiklausantieji greitos - keturgubai daugiau už tuos, kurie važiavo be muzikos.

GUMOS KRAMTYMAS GERINA ATMINTĮ

Amerikiečių psichologai ištyrė, kad gumos kramtymas trumpalaikę atmintį pagerina 24 procentais, ilgalaikę - 36 procentais. Kelios teorijos, aiškinančios šį reiškinį, kol kas dar nėra iki galo patikrintos. Japonų tyrimai jau anksčiau parodė, kad kramtant suaktyvėja smegenų hipokampas, susijęs su atmintimi ir turintis insulino receptorių. Gali būti, kad kramtant išsiskiria daugiau insulino ir kraujyje sumažėja cukraus, nes organizmas tikisi gauti maisto.

Bet yra ir paprastesnis paaiškinimas. Pastebėta, kad kramtant padažnėja širdies ritmas ir suaktyvėja kraujotaka, todėl smegenis pasiekia daugiau deguonies ir kitų svarbių medžiagų.

ATSTŪMIMAS MAŽINA INTELEKTO KOEFICIENTĄ

Rojus Baumisteris iš Ohajo universiteto ištyrė, kaip suaugusio žmogaus protą ir charakterį veikia atstūmimas. Kiekvieno tiriamojo buvo paklausta, su kuriais dviem žmonėmis jis norėtų dirbti. Vėliau vieniems buvo atsakyta, kad su jais dirbti nenori nė vienas iš grupės, kitiems - kad juos pasirinko beveik visi grupės nariai.

Testų rezultatai parodė, kad atstumtųjų intelekto koeficientas sumažėjo 25 procentais, analitinis mąstymas pablogėjo 30 procentų. Be to, padidėjo agresyvumas.

Pasak Baumisterio, tyrimas daug pasako apie žmogaus prigimtį. Kad galėtų gyventi visuomenėje, žmogus turi turėti elgseną reguliuojantį vidinį mechanizmą. Atstūmimas jį sutrikdo, ir žmogus tampa impulsyvus bei destruktyvus.

NARCIZAI - PUIKŪS DARBUOTOJAI, BET BLOGI KOLEGOS

Britanijoje vykusioje psichologų konferencijoje buvo pristatytas Ohajo universiteto mokslininkų tyrimas apie tai, kaip dirba ir bendrauja linkę į narcisizmą žmonės.

Tiriamieji turėjo patvirtinti arba paneigti anketoje pateiktus teiginius, pavyzdžiui: “Aš esu nepaprastas žmogus”, “Mėgstu žiūrėti į save veidrodyje”, “Pasaulis būtų geresnis, jei aš jį valdyčiau” ir t.t. Gauti atsakymai padėjo įvertinti kiekvieno polinkį į narcisizmą. Paskui grupė turėjo atlikti įvairias užduotis - kai kurias iš jų priešais auditoriją.

Padaryta išvada, kad linkusiems į narcisizmą žmonėms užduotys sekasi daug geriau, jei tai sukelia auditorijos susižavėjimą. Darbe ši savybė neretai naudinga. Tačiau visą sunkų, nuobodų darbą narcizai palieka kitiems, laukdami progos “sužibėti”.

PALYDOVAI PASTEBI LONDONO SMUKIMĄ

Penkerių metų stebėjimo duomenys rodo, kad virš dviejų naujų Londono metro tunelių - “Jubilee” ir “London Electricity” - gruntas smunka po 4 mm per metus. Palydovuose naudojama matavimo technika patikimumą garantuoja, lygindama atstumus iki tūkstančių nekintamų antžeminių atskaitos taškų.

Nors metro savininkai viešai abejoja palydovų duomenų tikslumu, kai kurie smunkančios zonos gyventojai jau pateikė prašymus apdrausti savo nekilnojamąjį turtą.

CIGAREČIŲ FILTRŲ KENKSMINGUMAS ATSKLEISTAS PO 40 METŲ

Dokumentai rodo, kad didžiausiai pasaulio tabako įmonei “Philip Morris” daugiau kaip 40 metų buvo žinoma, jog rūkaliai kartu su dūmais į plaučius įtraukia ir cigarečių filtrų pluošto dalelių. Žinodami, kad šios dalelės kenksmingos sveikatai, gamintojai nesistengė keisti technologijos ir paprasčiausiai tylėjo.

Bylinėdamasi teismuose, įmonė buvo priversta paviešinti savo slaptus dokumentus. Tapo aišku, kad “Philip Morris” nuo 1957 metų kelis kartus tyrė filtrų pluošto išsiskyrimą ir pripažino jo pavojų sveikatai.

Džonas Polis iš Rosvelio vėžio tyrimų instituto (Niujorko valst.) teigia, kad celiuliozės acetatas, iš kurio gaminami cigarečių filtrai, organizme nesuyra ir didina vėžio riziką.

KAS VAIDENASI NAUJIESIEMS KOMPIUTERIAMS

Vartotojai pastebėjo, kad kompiuteriai, kuriuose įdiegtos naujosios “Microsoft Windows XP” ir “Office XP” programos, į dokumentus slapta prirašo kažkokių žodžių.

Pasak “Microsoft” kompanijos, paslaptingą kompiuterių elgesį galima paaiškinti tuo, kad kai kurie mažmenininkai aktyvavo paketuose esančią balso atpažinimo programą. Esant tokiam nustatymui, tik įjungtas kompiuteris pradeda klausytis savo šeimininko, jo balsą interpretuodamas kaip tekstą arba komandas.

Parengė Romualdas Grigaliūnas

Gausybės ragas

Gausybės ragas, pripildytas žemės vaisių, būtinas elementas vaizduojant derlingumo ir vyndarystės dievus, tokius kaip Demetra Senovės Graikijoje ir Cerera Senovės Romoje, Dionizas, Priapas ir Flora. Gausybės ragas lydėjo ir alegoriškas figūras, simbolizuojančias Žemę, Fortūną, Rudenį, Vienybę, Svetingumą.

Pagal graikų mitą dieviškoji ožka Amaltėja išmaitino kūdikį Dzeusą, kurį jo motina Rėja slėpė nuo žiauraus tėvo Krono Idos kalno oloje. Kartą į medį ožka nusilaužė ragą. Dzeusas pripildė jį vaisių ir pavadino “gausybės ragu”. Kai Dzeusas nuvertė tėvą ir tapo Olimpo vyriausiuoju, ožką pasiėmė į dangų, pavertęs ją žvaigžde Kapela.

Pagal užsienio spaudą parengė JONAS KUVYKAS