MG 2002/9

Nenukalto auksinio penkiasdešimtličio istorija

Šiemet litui sukanka aštuoniasdešimt metų. Litai ir centai banknotų pavidalu pirmą kartą apyvartoje pasirodė 1922 m. spalio 2 dieną. Norisi pagarsinti mažai žinomas tarpukario Lietuvos vyriausybės pastangas nukalti nacionalinę auksinę monetą, kuri nebuvo pagaminta. Skulptorius Juozas Zikaras (1881-1944) yra nepagaminto penkiasdešimtličio autorius. Šis skulptorius sukūrė visas tarpukario Lietuvos monetas. O jų išleista buvo keturiolika.


VIDAS ŽIGAS
Dizaineris

1924 m. birželio 20 d. priimtas Monetų įstatymas neprieštaravo, kad būtų kalamos auksinės monetos. Šis įstatymas valstybės iždui suteikė išimtinę teisę išleisti į apyvartą metalinius pinigus – monetas.

Pirmajame įstatymo skyriuje nurodyta: “Pinigai kalami iš a u k s o (išretinta aut.), sidabro ir vario-aliuminio. Kiekvienas pilietis turi teisės nustatyti Valstybės Iždui aukso monetas kalti, už monetų nukalimą imamas Finansų Ministerio nustatyta taksa atlyginimas tų monetų kalimo išlaidoms padengti”.

Antrojo skyriaus penktame paragrafe skaitome: “Aukso pinigai kalami: penkiasdešimt litų monetomis – 7,5231 gramo gryno aukso, 8,3592 gramo svarumo: skersmens ir storio santykis = 20:1”.

Monetų įstatymas buvo paskelbtas “Vyriausybės žiniose” 1924 m. rugpjūčio 8 d. Nr.167/1169.

1925 m. viduryje buvo susirūpinta auksinio 50-ličio išleidimu. Birželio 15 d. Finansų departamentas raštu kreipėsi į Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos piešimo mokytoją skulptorių J.Zikarą dėl auksinės monetos averso ir reverso gipsinių modelių pagaminimo. Skulptorius parengė tris monetos eskizus.

1925 m. liepos 15 d. ministrų kabinetas, aptaręs eskizus, patvirtino J.Zikaro parengtą auksinės monetos meninį sprendimą su karūnuotos moters ir artojo piešiniais (ministrų kabineto posėdžio protokolas, 1925 07 15).

1926 m. biudžete šiam tikslui buvo paskirta 1/2 milijono litų suma “pradiniams monetų kalimo darbams” (Lietuva, 1925 10 31).

Priminsime, kad lito piniginė vertė buvo padengta auksu ir prilyginta 0,150462 gramo gryno aukso. Jau 1922 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Banko įstatymas reikalavo, kad ne mažiau kaip 1/3 esamos apyvartoje banknotų sumos būtų padengta auksu, kita pinigų dalis – lengvai realizuojamomis vertybėmis. Išleidus auksines apyvartines monetas litui būtų buvęs suteiktas tradicinis tarptautinio patikimumo statusas ir visiškai įgyvendinta auksu paremta lito piniginė sistema.

Nors tarpukario Lietuva ir neišleido auksinės monetos, litas ilgainiui pastebimai sutvirtėjo. 1922-1934 m. lito ir JAV dolerio santykis buvo 10:1. 1938 m. savaitiniame ekonomikos žurnale “Tautos ūkis” Nr.8 (138) randame paskelbtą kitą lito ir JAV dolerio santykį – 5,87 lito už dolerį parduodant pastarąjį ir 5,92 lito už dolerį perkant jį Lietuvos Banke.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus numizmatikos skyriaus rinkiniuose saugomi ketintos išleisti auksinės monetos averso ir neužbaigto kurti reverso (be monetos vertės nuorodos) modeliai. Skulptorius J.Zikaras modelius pagamino iš raudonos plytos spalvos plastilino. Modelių skersmuo – 212 milimetrų. Reljefai nulipdyti ant medinių lentelių.

Averse, po sėdinčios jaunos moters, simbolizuojančios Lietuvos Respubliką, figūra įrašyta data – “1926”, o kairėje ir dešinėje figūros parašytas tekstas “LIETUVOS / RESPUBLIKA”. Lietuvos personifikacija, pasukta į kairę, yra papuošta karūna, kurios forma kartoja Vilniaus Aukštutinės pilies pagrindinio bokšto architektūrą (XX a. pradžia). Dešinėje rankoje moteris laiko trumpakotę ietį su pritvirtinta vėliava. Kairėje, atremtoje į heraldinį skydą su šešiagaliu Vyčio kryžiumi, laiko lapuotą šakelę (1 pav.).

Pažymėtina, kad 1920-1939 m. ir Aukštutinė pilis, ir Vilniaus miestas, ir Vilniaus kraštas buvo okupuotas Lenkijos.

Reverse pavaizduota dešinėn einančio artojo su plačiabryle skrybėle figūra. Artojas nuleistoje dešinėje rankoje laiko arklo rankeną, kairėje – vadeles. Priešais artoją sukomponuotas galvą pasukęs arklys, traukiantis į dirvą įsmigusį arklą. Kompozicija neužbaigta. Trūksta monetos vertės nuorodos, teksto (2 pav.).

* * *

Tradicija personifikacijas puošti architektūros motyvais atsirado Romos Respublikos laikais (iki 35 m.pr.Kr.). Deivės Romos – miestų motinos portretas tradiciškai puošė Romos mieste nukaltų sidabrinių denarų aversus. Deivė ant puošnios šukuosenos, pagražintos auskarais ir sruogelėmis, dėvi karūną, vaizduojančią miesto gynybinę sieną. Denaras nukaltas 54 m.pr.Kr. Respublikos laikais, vadovaujant Aului Plautijui (3 pav.).

1993-1995 m. Italijos Respublika kalė apyvartinę 100 lirų vertės vario-nikelio lydinio monetą su deivės Romos portretu-profiliu, pasuktu į kairę. Ir šiuo atveju, praėjus dviem tūkstančiams metų, deivės galvą tradiciškai vainikuoja karūna – miesto gynybinė siena (4 pav.). Monetos autorius – dailininkas L.Kretara (L.Cretara). Tokį patį deivės portretą matome ir ant proginės 100 lirų vertės vario-nikelio lydinio 1995 m. nukaltos vienkartiniu tiražu monetos. Moneta skirta tarptautinės Maisto asocijuotos organizacijos (angl. FAO) penkiasdešimtmečiui (1945-1995) atminti.

1961 m. Italijos Respublika, švęsdama suvienytos Italijos pirmąjį šimtmetį, nukalė 500 lirų vertės sidabrinę (835/1000) proginę monetą. Averse pavaizduota Italijos personifikacija, sėdinti ant antikinės kolonos kapitelio su taikos alyvų šakele ištiestoje dešinėje rankoje. Nuleistoje kairėje Respublika laiko karo simbolį – romėnišką šalmą su arklio ašutų skiautere. Ant galvos su kasele – simbolinis bokštas aukuras – suvienytos Italijos simbolis (5 pav.). Reverse pavaizduota kvadriga. Monetos autorius – dailininkas Verojis (Veroi).

J.Zikaras apie itališkas monetas, nukaltas po jo mirties, aišku, žinoti negalėjo.

* * *

Tarpukario periodinė spauda taip pat pateisino vyriausybės apsisprendimą nekalti auksinės monetos. Žurnalas “Trimitas” 1936 m. birželio 4 d. Nr.23 (808) išspausdino J.Kario (Jono Karecko, Valstybinės monetų kalyklos Kaune 1936-1939 m. vedėjo) straipsnį “Truputis žinių apie monetas”. Autorius rašė: “Numatytos kalti 50 litų auksinės monetos nebuvo kalamos. Tai visai racionalu, nes auksas apyvartoje dyla”.

Tarpukario auksinės apyvartinės monetos nebuvimą lėmė ne “racionaliai” įvertinta fizinė metalo savybė, o nelengva tuometinė Lietuvos ekonominė padėtis. Sprendimą nekalti auksinės nacionalinės monetos lėmė ir kebli valstybės vidaus bei užsienio politikos būklė. 1/2 milijono 1926 m. biudžeto litų, skirtų auksinio penkiasdešimtličio gamybos darbams, buvo sėkmingai panaudota kitoms valstybės reikmėms.

Panevėžys