MG 2004/11

Tęsinys. Pradžia MG 2004/10.

Kaip žmogų veikia elektromagnetiniai laukai?

Prof. habil.dr. Jonas GRIGAS

Pirmojoje šio straipsnio dalyje (MG, Nr.10, 2004) panagrinėjome didelės galios elektromagnetinių laukų ar elektromagnetinės spinduliuotės, kuri sukelia kūno juntamą šiluminį poveikį, o taipogi silpnos elektromagnetinės spinduliuotės, kurios nejuntame, poveikį žmogui. Bandėme parodyti, kad, sukeldama žmogaus kūno ląstelių elektrinę poliarizaciją, didelės galios elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti net letalinius (mirtinus) efektus arba kūno organų morfologinius pokyčius. Pasaulio žiniasklaidos priemonės neseniai išplatino pranešimą, kad ateinantį rugsėjį JAV armija gaus naują ginklą - mikrobangines patrankas. Tokios patrankos seniai sukurtos ir išbandytos, tačiau tik dabar, įsivėlus į karą Artimuosiuose Rytuose, jos bus padaugintos, pritaikytos kariškiams ir perduotos į jų rankas. Jų pagrindinis elementas, tarsi širdis, yra magnetronas, generuojantis dešimčių megavatų galios mikrobangas, kurios nukreipiamos į žmonių minią. Mikrobangos 1 kilometro atstumu akimirksniu užvirina žmonių kūno paviršiuje kraują ir žmonės netenka sąmonės. Nuo mikrobangų neapsaugo nei namų sienos, nei kitokios kliūtys. Toks mikrobanginis ginklas nenaikina technikos ar pastatų, tik žmones.
Parodėme, kad mažesnės galios elektromagnetinė spinduliuotė dirgina centrinę ir periferinę nervų sistemą, naikina smegenų žievės receptorinį aparatą, sukelia DNR grandinių skilimą, daugina kitas smegenų ląsteles ir sukelia kitus efektus. Net nedidelės galios elektromagnetinė spinduliuotė keičia kraujo baltyminę ir mineralinę sudėtį, didina histamino ir leukocitų kiekį, keičia nervų ląstelių funkcinius parametrus, lytinių liaukų funkciją ir kitų organų veiklą. Dabar panagrinėkime silpnos elektromagnetinės spinduliuotės, kurios niekaip nejaučiame savo penkiais jutimo organais, informacinį poveikį.

Elektromagnetinės spinduliuotės informacinis poveikis

Žmogus yra sudėtinga informacinė sistema, kurią sudaro daugelis organų, ilgai ir darniai dirbančių kintant vidinėms ir išorinėms sąlygoms ir adekvačiai reaguojančių į šiuos kitimus. Gyvybinė veikla būtų neįmanoma be gerai organizuotos organizmo valdymo ir informacinės sistemos. Manoma, kad silpnos elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmogui yra ne energetinis, bet informacinis. Žmogaus organizmas ypač jautrus šiai spinduliuotei todėl, kad panašius signalus generuoja pats organizmas valdymui ir informacijai perduoti bei priimti. Todėl išorinė elektromagnetinė spinduliuotė imituoja savuosius organizmo signalus, sąveikauja su jais ir trikdo jų veiklą, kaip kad išoriniai elektromagnetiniai signalai trikdo radijo imtuvo arba televizoriaus veiklą. Visas išorinės spinduliuotės spektras gyvam organizmui yra informatyvus. Didelis informacijos kiekis, kurį organizmas priima ir valdo, reikalauja energijos sąnaudų. Tos energijos šaltinis yra metabolizmas (medžiagų apykaita). Jis keičia iš maisto gautą energiją į kitas energijos formas, pavyzdžiui, šilumą kūno temperatūrai palaikyti ir kt. Žmogui 10 mW (milivatų) energijos pakanka informacinei ir valdymo veiklai palaikyti.
Kadangi išorinė spinduliuotė imituoja vidinius organizmo informacinius signalus, pradedant nuo tam tikros galios jos biologinis poveikis nepriklauso nuo galios. Toks režimas yra būtina kibernetinių sistemų patikimo veikimo sąlyga, laiduojanti informacijos apsaugą nuo triukšmų. Tuo žmogus labai panašus į sudėtingą kibernetinę mašiną. Panašių informacinio pobūdžio reiškinių yra aplink mus. Pavyzdžiui, užsidegus šviesoforo žaliai šviesai einame per gatvę. Žalia šviesa suteikia tik informaciją, kad galima eiti. Jei šviesa žalesnė (didesnė galia), mes juk neiname greičiau, nepradedame bėgti.
Informaciniu spinduliuotės poveikiu gyviems organizmams galima paaiškinti tą faktą, kad elektromagnetinė spinduliuotė negyvuose audiniuose nesukelia bene svarbiausios alfa poliarizacijos ir kai kurių kitų reiškinių, nes juose neveikia valdymo sistema. Be to, panašų informacinį poveikį sukelia įvairių kūno dalių veikimas spinduliuote, kadangi ji veikia vieningą informacinę ir valdymo sistemą. Pagrindiniai elektromagnetinės spinduliuotės poveikio gyviems organizmams dėsningumai visada pasireiškia kartu. Tai rodo, kad yra gilus tarpusavio ryšys tarp informacinės ir valdymo sistemos grandžių darbo. Kadangi informacija organizmui perduodama diskretiniais dažniais, galima manyti, kad išorinę spinduliuotę priima organizmo įvairaus dažnio rezonansinės struktūros. Kad gyvas organizmas įsimintų šių spinduliuotės dažnių poveikį, jis išsiaugina rezonansines baltymų struktūras. Morfologiniai tyrimai elektroniniu mikroskopu rodo, kad veikiant spinduliuotei auga tokių baltymų struktūros ląstelių membranose. 1 pav. pavaizduota neuronų ląstelių membranos (1) tarpląsteliniame plyšyje (3) atsiradusios 1 mikrometro eilės ilgio baltymų molekulių ataugos (2), kurių periodiškumas yra 10-12 nanometrų (10-9 metro). Tokios ataugos yra tarsi plataus dažnių diapazono elektromagnetinės spinduliuotės detektoriai. Fizikai panašias rezonansines struktūras naudoja mikrobanginėje elektronikoje ir technikoje mikrobanginiams laukams suderinti su medžiaga. Tos baltymų molekulių informacinės struktūros informuoja organizmą apie kilusį elektromagnetinės spinduliuotės pavojų.
Veikiant elektromagnetinei spinduliuotei gyvųjų organizmų ląstelėse susidaro materialios struktūros. Tam reikalinga metabolizmo energija ir laikas. Todėl biologiniam spinduliuotės poveikiui reikalingas pasikartojantis ar ilgalaikis poveikis. Elektroniniu mikroskopu galima matyti, kaip veikiant mikrobanginei spinduliuotei ląstelės membranoje auga baltymų telkiniai – informacinės struktūros. 2 pav. parodytas tokių struktūrų susidarymas veikiant silpnai elektromagnetinei spinduliuotei. Kairysis paveikslėlis vaizduoja ląstelės membraną neveikiant spinduliuotei (norma), o dešinysis – kurį laiką paveikus elektromagnetine spinduliuote. Jame matome atsiradusius baltymų telkinius. Kai elektromagnetinė spinduliuotė nustoja veikti arba pasikeičia to poveikio pobūdis, organizmas pradeda ištrinti nereikalingą informaciją, panaikindamas ir tas informacines baltymų struktūras. Išauga naujos struktūros arba jos išeina į citoplazmą. Bet kol sąlygos, sukėlusios baltyminių ataugų atsiradimą, veikia, veikia ir informacinės ataugos membranų paviršiuje. Šis procesas yra dinaminėje pusiausvyroje.
Taigi elektromagnetinė spinduliuotė gyvam organizmui gali sukelti energetinius ir informacinius poveikius. Kokį poveikį ji sukelia organizmui, priklauso ne nuo jos galios, o nuo biologinio poveikio priklausomybės nuo galios pobūdžio. Jei poveikio priklausomybė nuo galios yra šuoliška, o nuo dažnio rezonansinė, poveikis yra informacinis. Toks poveikis iš tikrųjų stebėtas eksperimentiškai. Jei poveikis proporcingas galiai, jis yra šiluminis, t.y. energetinis. Informacinis poveikis negalimas be energetinio, bet šiluminis yra nebūtinai informacinis.
Žmogus turi receptorius, kuriais iš aplinkos elektromagnetiniais signalais priima informaciją. Tie receptoriai išdėstyti mūsų kūno odoje ir įvairiuose organuose. Jų veikimo molekulinis mechanizmas yra molekulių poliarizacija. Dėl jos atsiranda pjezoelektra (spaudžiant sukuriamas elektros impulsas) ir piroelektra (elektros impulsas atsiranda pakitus temperatūrai). Šie pjezoelektriniai ir piroelektriniai jutikliai leidžia mums jausti mažiausius aplinkos sąlygų pokyčius. Šie jutikliai išorinius signalus verčia elektriniais ir perduoda centrinei nervų sistemai, kuri juos siunčia atitinkamiems organams, keičia jų veiklą ir sąlygoja mūsų elgesį. 3 pav. simboliškai pavaizduotas žmogus, kurį veikia elektromagnetinė spinduliuotė. Žmogaus gyvybiškai svarbiausi organai pavaizduoti dešinėje paveikslo pusėje. Elektromagnetinę spinduliuotę priima žmogaus receptoriai (jutikliai) ir ji sąveikauja su žmogaus vidiniais elektromagnetiniais signalais. Receptorių priimti signalai eina į centrinę nervų sistemą (galvą), o iš jos nervais informacija perduodama visiems kūno organams (širdžiai, kepenims, kasai ir kt.). Jeigu išorinė elektromagnetinė spinduliuotė žmogaus neveiktų, tai vidiniai signalai reguliuotų žmogaus organų veiklą pagal gamtos ar Dievo sukurtą programą; skatintų organizmo augimą, palaikytų normalią širdies veiklą, metabolizmą, kraujo spaudimą, hormonų kiekį ir t.t. Tačiau veikiant išorinei elektromagnetinei spinduliuotei dirginami nervų receptoriai ir mūsų kibernetinė sistema juos supranta kaip vidinius organizmo signalus. Todėl priverstinai kinta galvos smegenų veikla (tai rodo EEG – encefalogramos), kinta širdies ritmas (tai rodo EKG – elektrokardiogramos), kinta medžiagų apykaita (metabolizmas) ir imuninė sistema, didėja insulino ir cukraus kraujyje kiekis, kinta kraujo ląstelių ir hormonų (ACTH, TSH, ADH ir kt.) sudėtis.
Žmogus turi receptorius, reaguojančius į bet kokios galios elektromagnetinę spinduliuotę. Ir nėra tokios biologinės funkcijos, kurios neveiktų net silpna, nesukelianti šiluminio poveikio elektromagnetinė spinduliuotė. Tačiau sprendimams dėl elektromagnetinės spinduliuotės žalos sveikatai turi įtakos ne tik moksliniai faktai, bet dažnai politikų ir valdininkų nuostata. Tai ne tiek mokslinė, kiek politinė problema. Mokslininkai daugiausia gali tik šviesti visuomenę apie galimus elektromagnetinės taršos ir kitus kasdienio gyvenimo pavojus. O žmonės gali pasirinkti, ar būti tarsi varnai, kareivio pririštai prie karties, ar būti moksliškai išprususiems ir veikti politinius sprendimus.
Iš pirmojoje dalyje cituotos literatūros ir joje nurodytų kitų šaltinių išplaukia XXI a. elektromagnetiniais laukais užterštoje aplinkoje tarsi aukšta gyvenimo kokybe besimėgaujantiems žmonėms negailestinga išvada: nėra tokios žmogaus biologinės funkcijos, kurios neveiktų net silpna elektromagnetinė spinduliuotė arba net silpni elektromagnetiniai laukai. Veikdami ląsteliniu lygmeniu, jie trikdo organizmo veiklą ir sukelia pirmojoje straipsnio dalyje (MG, Nr.10, 2004) minėtas ligas. Kuo aukštesnis visuomenės gyvenimo lygis, tuo daugiau gydytojų. Didesnė ir aplinkos elektromagnetinė tarša, tad tuo daugiau ir ligų. Vadinasi, tuo nesveikesnė visuomenė. O aukšta gyvenimo kokybe gali mėgautis tik sveika visuomenė.

Kitame žurnalo numeryje aptarsime mobiliojo ryšio telefonų, spinduliuojančių mūsų galvą ir kitus organus mikrobangomis, poveikį žmogui. Nors iš to, kas parašyta pirmojoje straipsnio dalyje (MG, Nr.10, 2004) ir šiame straipsnyje, akivaizdu, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikis nepriklauso nuo to, iš kokio šaltinio ar antenos ji sklinda.